sprudunklas

sprudùnklas sm. (1), spruduñklas (2) žr. spruduklis: 1. Brs Vietoj guziko nors spruduñklą į burnosiuką įsisiūk Pd. 2. Šluotas rišdami suverža su veržtuvais, seniau vadinamais sprudùnklais Šv.